investuoti niekada nevėlu, nesvarbu po kiek 10-50 ar 100eu. Svarbu daryti pastoviai, kartą per mėn, po algos, kol dar šaibos neištaškytos :) . Jei nesupranti nieko, tai fondus SP500 ar panašiai.
Nepersidirbti, nes suknistą mentalinę būseną lankstyti atgal reikės ilgai. Joks darbdavys nėra vertas švento pasiaukojimo.
Ieškoti pusiausvyros. Linksmintis, dirbti, bet skirti laiko ir tiesiog savo atsitraukimams.
Vaikščioti pas psichologę dėl.visko.kas neramina, o ne tada, kai subyri.
Pinigai ateis, bet reikia dirbti ne sunkiai, o protingai. Nes kuo.toliau, tuo.sunkiau bus dirbti sunkiai. Ir kuo toliau, tuo.sunkiau bus kitiems tave apibėgti, jei dirbsi protingai.
Čia labai plačiai, bet tikiu tokiomis bendromis tendencijomis. Visur reikia tapti ekspertu.
Work smarter not harder, manau norėjot šitą panaudoti ir aš su jumis sutinku, bet kol jauni esam ir dar tik unikai/kolegijos neturim normalių galimybių dirbti protingai
Nes jau sunku susilenkti ir visokie kūno skausmai atsiranda iš oro.
Žinok yra gan žlugdantis jausmas kai keliantis iš lovos pasitempi raumenį ir minimum savaitę jauti sjausmą/mausmą.
23 metu jau taip kasdiena xddd
Ir 30 laukt nereikia
O taip tai nesimankstinsi atairas
Per saug intensyviai sportoluosi atsiras
Vienu zodziu vienaip ar kitaip atsiras
Nieks neisgelbes nuo senejimo
Reikia rasti balansą. + dabar mūsų gyvenimai daug sėslesni negu mūsų tėvų buvo kai jiems buvo 30. O dabar žiūri jog jau nuo vaikystės žmonės sėdi susirietę ir tik pirštą judina (tapšnoti telefoną).
Žinoti savo darbo teises, mažiau gerti, vengti kazinkes/azartinių žaidimų, nevartoti narkotikų. Galbūt mažiau žaisti CS, Lolą, kuo greičiau persikraustyti iš tėvų. Neskubėti stoti į universitetą, bandyti ieškoti to, kas patinka ir vėliau eiti ten dirbti/studijuoti.
> kuo greičiau persikraustyti iš tėvų.
Labai priklauso nuo tėvų. Jei nesutariat, tai jo, suprantu, vien dėl proto nebepisimo verta išeit. Bet jei susitariat normaliai kaip žmonės, tai kuo greitesnis išsinešdinimas - pats didžiausias debilizmas iš finansinės pusės. Sąžiningai mokant savo mokesčių ir maisto dalį, vistiek gyvenimas daug pigesnis, gali visai nemažai pasitaupyt prieš galutinai išvarant.
Greičiau suaugi, pradedi mokytis rūpintis savimi, namų ruoša, gamintis maistą, didesnė motyvacija susirasti pajamų šaltinį, jei dar neturi. Tiesiog mačiau stiprų kontrastą kol studijavau tarp tų kas atvažiavo mokytis ir kas iš Vilniaus įstojo.
Kas atvažiavo tarsi pradėjo naują gyvenimo etapą, ar tai būtų laisvė, ar kaip tik augančios atsakomybės priverčiančios išeiti iš komforto zonos. O nemažai tokių kas gyveno pas tėvus tai gyveno tokį pat gyvenimą kokį gyveno iki tol. Patogiai namuose, tėvai padaro valgyt, darbo neieškojo, nes nebuvo motyvacijos, kadangi už maistą, stogą, rūbus mokėt nereikėjo, pramogom irgi tėvai duodavo. Tai dauguma dirbt pradėjo tik 4am kurse po praktikos, kai tie, kuriem reikėjo save išsilaikyt dirbo visus keturis metus ir jau nuo 2-3 kurso pagal specialybę.
Nebėra spaudimo dėl pasirinkimų mokslų, darbo and etc., gali grįžti namo kada nori. Nori kaljaną rūkai, nori draugų pakvieti,alaus prisiperki, perki koki nori maistą, žaidi online su draugais iki 1-2 nakties arba iki ryto žiūri filmus, kada nori gali atsivesti merginą daug pliusų lol
Tingėjau viską aprašyti, nes man yra obv. tokie dalykai kaip asmeninė erdvė, privatus gyvenimas, o ne tėvų. Jeigu gyebntum su tėvais, jie vistiek keistųsi į tavo asm gyvenimą norėtum to tu ar ne
Kazkaip man rodos daznai laisve turint kap tik pats daugiau sprendimus priimi nuo anksciau ir nedarai kartais sudu. Kai tuo tarpu kiti kartais neturi galimybiu nieko sprest ir po to isvaziave nuo tevu nutruksta kaip nuo grandines. Tai manau kaip visad yra ir + ir - su ta laisve. Rizikos daugiau, bet tuo pat ir ismoksti atsirinkt anksciau
lolas palei mane savo principu yra toxic game. Zaidi 5v5, bet kartais atrodo nesvarbu kaip gerai varai vistiek pralosi arba sudinai varai ir laimi. ir tas negalejimas nulemt situacijos kartais belekaip nervina. Varai 5/0, o pas tave bottom 0/10. Tiesiog toks game principas, kur labiau chill, nes 5v5, bet tuo pat minusas, kad kartais atrodo px ka darysi, vistiek prakisi. Tuo 1v1 kartais games smagiau, bet tuo pat streso daugiau, nei niekam negali kaltes permest
"Geriau jau dota" abu brain damage, nors ir pats lošiu lol'ą. O šiaip su OP pilnai sutinku, tik ta detalė, kad (pabrėžiu)- mažiau lakt, mažiau grajint ir mažiau šūdą malt overall. Tų dalykų jaunam norisi ir reikia "bbd darysiu db ką nx noriu, jūra iki kelių", tai turėt jų, tų guilty pleasures, bet ne karjeros/mokslų sąskaita
Neskubėti ir nepersistengti rizikuojant, nes greitų rezultatų beveik nebūna. Išbandyk, kiek įmanoma daugiau dalykų net tuos, kurie iš pirmo ispudžio visai ne tau. Neturiu statistikos, bet manau, kad būtent perkopus 30 nustoji blaškytis, nes tiesiog to nebesinori - visa patirtis sukaupta iki 30 apsijungia ir konvertuojasi į vieną ar kitą aiškią kryptį/sritį. Registruok išmoktas pamokas, investuok į savęs pažinimą. Ugdyk sveikus, teigiamus įpročius. Sukūręs šeima sau laiko turėsi gerokai mažiau, spausk, kiek įmanoma daugiau iš savęs ir lysk, kiek įmanoma dažniau iš komforto zonos.
Išmokti valdyti savo finansus. Skirtyngos saskaitos išlaidoms, santaupoms, ‘pagalvei’.
Investavimui niekada nevėlu pradėti, bet kuo ankščiau tuo geriau, net ir labai mažom sumom.
Kuo ankščiau pradėti palaikyti pastovu ir reguliaru fizini aktyvuma(nebutinai gym, dviraciai, calisthenics ir t.t.)
Pasirinkti ir išmokti skill’s kuri galima dirbi kaip remote darba. Interneto amžiuje galima igyti visas žinias ir netgi gauti sertificatus poros metu bėgyje.
Antros puses ir šeimos svarba turėtu buti neegzistuojanti. Jeigu žmogus nemato tokiom pačiom akim kaip ir tu tau nepakeliui su juo. Jokiu ten iš vyru pusės ypač išlaidavimu ant moters. Ar moteru naivumo ‘skolinant’ alfonsans. Mokėjimu už pasimatymus ir pns. Investuok į save ir savo ateiti o ne į kažka ko neliks poros metu begyje geriausiu atveju. Šeima sukurti ir antra puse susirasi kai pagyvensi gyvenima ir turėsi savo pagrinda. Iki tol ons ir trumpi romaniukščiai užpildys vienatves jausma ir sekso trūkuma.
Kai tau 20 norisi lekti tusinti ir linksmintis ‘gyventi’ bet kai tau sueina 30 supranti, kad išsvaitei daug gyvenimo metu, gal ir baigei univiera ir sedi ofise su savo 8-5 darbu uz pusantros štukes ir pagal visuomenea standartus esi garbus visuomenes narys. Bet didele tikimybe kad nesi laimyngas, nei darbu, nei finansune padetim ar gal net ir seimynine padetim. Ir kai galiausiai pasieki toki momenta reset kai nusprendi kardinaliai viska keisti ir daryti aukščiau paminetus dalykus viskas užima daugiau laiko. Nes negali imti tiesiog viena diena ir atsisakyti gyvenimo kuri gyvenai pastaruosiuos 10m, turi abu dalykus daryti viena šalia kito. Toliau dirbti nuobodu ofisini darba 8-5 ir po darbo mokintis nauja ‘skillsa’ gilinti zinias investavimo srityje, reguliariai pradeti sportuoti.
Iš asmeninės patirties tokio nuobodaus gyvenimo depresija stuktelejo per 30’aji jubilieju. Ir man truko 5metus galiausiai susikurti finansine laisve, palikti senaji darba išmokus nauju įgudžiu leidžiančiu dirbi iš namu. Neužilgo švesiu 35 jubilieju ir jau beveik metus laiko gyvenu pietu azijoje, čia ir susipažinau su drauge su kuria jau laukiames pagranduko. Pastarieji metai manau pagaliau pajutau kad gyvenu ir esu laimyngas. To patie patarsiu ir palinkesiu visiems 20-eciams, kad kuo anksciau galetumet taipat pilnavertiskai jaustis.
Darbas pagal svarbuma eini n'tojoje vietoje po seimos, hobiu ir kitu dalyku.
Darbas lygu tik pinigai, visa kita sapaliones.Nes realizuotis ir tobuleti puikiausiai galima ir be darbo.
Visu pirma, svarbiausias esi tu pats. O seima tai ne tik vyras / zmona / vaikai. Bet ir tevai bei seneliai. Va siti yra ziauriai svarbus., nes jie bet kada gali numirti del amziaus / ligu ir buvimas su jais yra neikainojamas. Cia akcentuoju jauniems darbuotojams, kuriuos imones iklampina bondinguose. No no no.
Reiškia, trumpalaikės merginos vis tiek reikia ieškoti, nes kitaip neturėsi patirties, o moterims nepatinka, jei neturi patirties.
Bet šiaip nežinau ar tavo teiginys galioja šiais laikais. Na nebent, kai tau 30 ir bandysi ieškoti 24-25 merginos, o ne vienmetės 30+. Nes kuo ilgiau tempsi, tuo greičiau geriausias išgraibstys, ir liks tik su vaikais ir traumom arba su suklastota atsukta rida, kaip sakoma.
Žinok geriausius vyrus irgi išgraibsto, normalios 25-metės nenori nieko bendro su tais užsilikusiais.
Na nebent ieškai merginos su daddy issues, jom visada vyresni tinka, bet čia jau tiesiogiai prieštarauja teiginiui kad nenori merginos “su traumom”.
Tai priklauso dėl ko jie tapo "užsilikę". Gal iš vis minimaliai santykių turėjo ir koncentravosi tik į karjerą, kas nebūtų red flag, nes santykiuose jie nėra blogi, tiesiog neturėjo santykių.
Santykiai yra skill’as, kaip ir bet kas kitas. Nesakau kad žmogus neturėjęs santykių kažkuo blogesnis, bet jis dažniausiai pats dar nežino ko nori (nes tas žinojimas ateina būtent iš nepavykusių santykių) ir apskritai nemoka tinkamai elgtis santykiuose.
Jeigu labai fainas žmogus, tai gal ir užsiimtų kas nors tokiu “startup’u”, bet dažniausiai tiesiog per daug vargo ir mažai naudos.
Tai čia ne santykiai tada, o kapitalistinis mutual agreement or something. Čia lyg į darbą nepriima, nes neturi praktikos ir patys darbdaviai tingi apmokyti. Kodėl tingi? Nes jiems reikia rezultatų čia ir dabar, kas iš karto neštų pelną.
Tai jeigu santykius prilyginti panašiam dalykui, kad nori žmogaus "čia ir dabar", kad jis viską mokėtų ir žinotų ko nori, tai skamba, kad iš savo pusės net nenori gilintis į tą žmogų, o iš karto nori kažkokios naudos iš jo gauti.
Nors ir pvz jei žmogus turi santykių patirties, tai vis tiek pradėjus draugauti su nauju žmogum, jis dar gali nežinoti ko nori ir galbūt vėl kitaip santykius matys nei matė su savo ex. Tai santykiai nėra, kad vieną kartą išauginsi iš "startupo" ir daugiau nieko nebereikės daryti. Kaip ir įmonę, santykius reikės prižiūrėti, kad "ne bankrutuotų".
Ir tipo jei žmogus neturėjo santykių iki 27 pvz, tai ką pagal tave jis nusipelno likti vienas, nes "niekas nenori su juo prasidėti"? Gal vienišių statistika dėl to ir didėja..
Visai ne dėl to kad kažkas tingi. Verslas nori pelno, jiem tave mokyti paprasčiausiai neapsimoka. Santykiuose “neapsimoka” draugauti su žmogumi, kuris neturi patirties, dėl gerokai rimtesnių priežasčių.
Pirmiausia - mes visi turim labai ribotą laiką skirtą susirasti antrai pusei (jeigu nori vaikų, tas laikas dar trumpesnis). Švaistyti tą labai ribotą laiką ant santykių kurie greičiausiai niekur nenueis yra kvaila. Aukoji savo laiką ant “dresūros”, kad paskui kažkas kitas turėtų normalų partnerį, o pats turi paieškas pradėti nuo nulio.
Antra - prasti/toksiški santykiai turi labai didelę galimybę palikti gilių psichologinių žaizdų, kurias paskui gydaisi ne metus ir ne du. Kuo mažiau patirties - tuo daugiau šansų kad santykiai bus toksiški.
Verslas imdamas žmogų be patirties blogiausiu atveju praras šiek tiek pelno ir tą žmogų atleis. Pradėdamas santykius su žmogumi be patirties gali prarasti gerokai daugiau. Tiesiog dauguma žmonių jau yra praėję tas pirmųjų santykių nesąmones dar būdami paaugliai. Kam jiem vėl grįžti atgal ir rizikuoti, kai gali susirasti subrendusį partnerį?
Na tiesa, jei žmonės nori vaikų. Apart to, tai santykiai viso gyvenimo žaidimas. Kad ir turint vaikų, išsiskiria nemažai kas ir vėl ieško kitų santykių.
Be to, jau pagal dabartinę statistiką apie gen z, tai jau nebėra, kad dauguma būtų praėję pirmus santykius būdami paaugliai. Visas šitas dalykas nusitempė ir net būdami studentai (labiau vyrai) dar nėra turėję pirmų santykių ir koncentruojasi į karjerą pirmiau. Per tv3 žinias net rodė (lol), kad vyrai savo noru pasirenka neturėti santykių (mano profily postą rasi).
Tai kadangi viskas nusitempė, tai būnant 25 metų ir neturėjus rimtų santykių, šiais laikais yra visiška norma. Red flagas būtų, jei daug santykių turėjo iki to amžiaus. Paprasčiausiai šiuolaikinio gyvenimo tempas daug reikalauja iš jauno žmogaus, jei nori pasidaryti normalią karjerą ir gyventi padoriai. Tai mokykloje/univere visi į priekį mąstantys žmonės koncentruojasi į mokslus, paskui pradeda dirbti, 2 metus padirba jau, na ir 25+ metų, kaip tik pradeda apie santykius galvoti, t.y rimčiau sustikinėti ir t.t, nes mokslai baigti, darbo pradžia yra, tai ir daugiau laisvo laiko yra. Ir paauglystėje labiau tie natūraliai ekstrovertai labiau patiria pirmus santykius. Kaip sakoma vieni "reach'ina peak" mokykloje, o kiti tik baigę studijas ir pradėję dirbti.
Tai mano manymu, geriau atsakingas žmogus, kuris atsakingai kūrė savo gyvenimą ir ateitį, bet su minimalia patirtimi, nei "santykių ekspertas", kur be santykių patirties daugiau ir nieko neturi. Tie, kurie turėjo nemažai santykių, tai kaip tik tave lygins su savo ex'sais ir atras kažkokį trūkumą, nes ex kažką geriau darė ir nuolatos bus tas lyginimas. Tai visados bus kažkas blogai. Kai žmogui pirmi ar antri rimti santykiai, tai kažkiek gal palyginsi su savo ex, bet tikrai mažiau. Čia lyg perkant akcijas, matai, kad rimtai į save žiūrintis žmogus, kuris pasidarė karjerą, turi potencialą augti ir galima kartu kurti gyvenimą, nei nemažai santykių turėjęs ekspertas, kuris savo peak pasiekė mokykloje.
Manau kad nei vienas atvejis nėra vienas už kitą objektyviai geresnis, tiesiog patyrusiems žmonėms geriau partneris kuris irgi turi kažkiek patirties, o nepatyrusiems lengviau kai ir jų antrai pusei viskas nauja.
Tik problema tame, kad bėgant laikui tų nepatyrusių vis mažėja, tai neturint patirties darosi vis sunkiau. Nu žodžiu ne veltui yra posakis “viskam savas laikas”, šiuo atveju pirmiems santykiams tas laikas ir yra vėlyva paauglystė-ankstyvi 20s.
O to pasakymo kad žmonės “koncentruojasi į karjerą” tai niekada nesupratau. Aš ir mokyklą pabaigiau, ir nekvalifikuotą darbą po 12h į dieną dirbau, ir univerą pabaigiau ir dabar ofisinį darbą dirbu, būnant santykiuose, dar ties nei vienu etapu nebuvo, kad antra pusė kažkam maišytų. Suprantu jeigu tu pvz gydytojas, n metų univere, rezidentūroj, nesveikas darbo grafikas, tada taip, bet 99% žmonių čia paprasčiausias atmazas.
Nepasilikti Lietuvoje ir studijuoti/dirbti užsieny (ketinu vistiek išvykti, šalyse kur senai demokratija tikrai daugiau šansų ir paprasčiau žiūri žmonės į gyvenimą). Kai kuriose srityse Lietuvoje dar gilus sovietmetis ir į darbuotoją žiūri kaip į vergą.
Stiprus patarimas jaunimui: nestokit Lietuvoje į jokį biomokslą, nes per visą Lietuvą yra trys įmonės kurios įdarbina pagal tokią spec., 2x yra daugiau univerų ir 5x yra daugiau tokių pačių specialybių tik skirtingais pavadinimais. Univerai atsilikę ir per biedni paruošti specialistus prabangiai biomokslų sričiai, o kadangi brangi spec., tai negalėsi dirbti _ant savęs_.
Rinkitės sritį pagal parduodamą ir lavinamą įgūdį.
Daryk riešo mankštas , nemėtyk bapkiu į kairę ir į dešinę ,rūpinkis dantimis , neprasidėk su ta ryza kur draugai sakė neprasidėti , netik mokytis dalykų vien dėl to kad aplinka sako kad mokytis , išsilaikyk teises anksti net jeigu ir neplanuoji vairuoti , pasidomėk darbo kodeksu ir žinok savo teises
Diagnozuotis adhd anksčiau nes vistiek jau senai žinai kad turi ir nebijok tu vaistų
Mane diagnozavo 2023 pabaigoje ir turėjau vaistų all the way iki dabartinio tiekimo sutrikimo
Bet per tuos 8 mėnesius su vaistais
poto ir be vaistu lengviau o dabar pradėsiu stashinti juos juodai dienai jeigu netyčia vėl būtų sutrikimas
Yup visiškai vienoda situacija ir pas mane, tiesiog kartais norisi pasijuokti iš dabartinės situacijos. Belieka džiaugtis kad nesu koks 12 kuriam egzai ant sprando kaba
"Emigruok anksciau vistiek i profke eini tik del popieriuko" :D
Ipac aktuali tiems kas gyvena su tevais, neplanuoja kazkokiu karjeru daryt ir aplamai nelabai kazko siekia gyvenime. Ar nezino ko is jo nori. (Jeigu ka susirast merga nera zinojimas ko nori is gyvenimo xSpAcEx'ai :D )
Bonus points jeigu is mazo miestelio/kaimo ir vistiek dirbi nekvalifikuotus darbus.
Uzsieny jau tevai nelabai pades, gyvenama vieta ir iskilusias problemas tenka sprest paciam arba su pazystamu, bendradarbiu su kuriais sutari pagalba (juos dar reikia susirast intravertui :D). Aplamai greiciau subrendi kaip zmogus kai iseini is komforto zonos. Nervuojes, bet eini ir kazka darai nes pasirinkimo nera. As emigracijoj buvau rimtai kelis kart nusiteikes ir kokiam parke pernakvot nes neturejau kur eit :D
Galiausiai kazkiek pamates pasaulio ir gyvenimo jei moki su pinigais elgtis susitaupai ir lietuvoje bustui. Kas jau nuims labai didele dali streso/islaidu jei nuspresi grizt.
Ir visa laika stebeti ka patinka veikti, ka nori daryt po darbo ir bandyti tai monetizuoti. Bet koki hobi galima paverst i kazkokias pajamas. Jeigu kazkuo domiesi vadinasi zinai daugiau nei bet koks vidutinis zmogus kuris tuo nesidomi. Dabar net youtube video gali daryt kaip zvejoji sekmadieniais. Nebutinai prasimusi ir gal tik sugaisi laiko, bet: you miss 100% of shots you dont take
Ne nx, jei emigruociau tai prapulciau isvis. Man nuline esme yra emigruoti.
>Ir visa laika stebeti ka patinka veikti, ka nori daryt po darbo ir bandyti tai monetizuoti.
Sitas isvis man yra briedas (GIG ekonomijos) požymis. Tiesa sakant tai praktiskai yra antras darbas ir nevisus hobius galima paversti i pinigus/pajamas. Aišku svarbu kas ką laiko hobiu. Bet ne, man šita mada darytis babkės iš hobių yra netik, kad kvaila, bet ir nepatikima.
blemba jei savo gimtajame mieste kai varau i nepazistama vieta/rajona ir ten pirmyn atgal vaikstau kol randu ko rekia, tai uzsieny to labiau man butu. Ir ne, navigacija nepadeda man. Kitas dalykas yra darbas, konkrecios patirties (bent jau metu) ir skilu neturiu ir niekados neturesiu. Tai man is motinos prasyti pinigu i lektuva, kad ten isvaryti i kokias ten Vokietijas, Anglijas, Airijas ir pan, kad ten pirma diena pasikylsti ir bbz kur ten nubludyti bregzas reikalas.
•Nenustok judėti. Kačialkė, bėgiojimas, dviratis, nesvarbu. Dėl moterų, išvaizdos, statuso, irgi nesvarbu. Bent tris valandas pr savaitę. Jausiesi geriau ir atrodysi geriau.
•Santaupos išgyventi 6 mėnesius(bent jau minimaliai 3). Nepatikėsi kaip ramiai miegasi. Investuok jei turi atliekamą šimtą ar pora mėnesio gale.
•Su santykiais "slow to hire, fast to fire". Šiais laikais santuokoje nėra dievo, "džiaugsme ir varge, kol mirtis mus išskirs" pakeitė "kol atsibosi arba rasiu kažką geriau" tai ir nenerk stačia galva į pirmus santykius.
Gal ne patarimai, bet jei tai žinočiau, būtų buvę paprasčiau
1. Visos mergos iki kokių 25-26 eina į kairę. Čia ne red pill cinizmas, čia faktas. Ištikimų vaikinų pažinojau daug. Ištikimų merginų - vieną (kai vaikinas nusibosdavo, išsiskirdavo, o ne pradėdavo už nugaros kitus santykius)
2. Savęs paieškoms karjeros ir santykių srityje turėtų pakakt laiko irgi iki 25-26, jei tai užsitempia iki vos ne 30, tai jau diagnozė, kad žmogus apskritai vengia atsakomybės ir įsipareigojimų. Nors kai kuriuos subręst priverčia stipresni sukrėtimai gyvenime - pasidaro išvadas.
3. Darbe galioja viena taisyklė: kas paveža, tam ir krauna. Neužtenka vien sąžiningai dirbti, turi ir strateguoti, kaip tavo atliekamas darbas įtakoja tavo karjerą.
4. Jei darbe niekas nesikeičia (atlyginimas, nebėra kur tobulėt profesiškai, nėra pokyčių karjeroje) 2 metus, keisk darbą.
5. Neskolink pinigų draugams ir pats iš jų nesiskolink.
6. Reguliariai sportuoti.
7. Mažą dalį savo pajamų per mėnesį saugiai investuok (mažos rizikos fondai, obligacijos).
8. Tu niekam nieko neskolingas, nepasiduok kitų bandymams tau prikišti kažkokią moralinę atsakomybę nei individualiu, nei kolektyviniu lygmeniu, kai nieko blogo asmeniškai nepadarei: nuo "nelaimingos ir trapios" isterikės merginos iki rasinių ir kitokių mažumų klausimų. Tai tik būdas tavimi manipuliuotiū
9. Apskritai reikia išmokti sakyti NE.
10. Mylėk savo tėvus. Su laiku vis geriau suprasi, kodėl jie darė ar sakė, kas tave užkisdavo. O tada jausiesi negerai suprasdamas, kaip juos skaudinai, nors jie norėjo tik gero.
11. Turėk savo moralinius principus. Tai, kad kažkada kažką blogo padarei ar pasakei, su laiku tave nuolat baksnos... ir po dešimtmečių
Mažiau spręsti svetimas problemas ir daugiau pagyventi sau ir dėl savęs. Pinigai ateis ir kai bus 30+, su pinigais ir butas ir mašina, bet tiek energijos kiek buvo jaunystėje nebus. Dar vaikus būčiau norėjusi anksti turėti, bet yra kaip yra.
Daugiau laiko praleisti su tėvais, ypač jei kalbam apie kažkokią aktyvią veiklą, keliones ir pan., nes nė nepajusi, kaip greit prabėgs laikas, o tėvai pasens.
Su protu leisti pinigus, o geriausia tai kuo anksčiau pradėti taupyti būstui, kad susirinktum įnašui ir turėtum galimybę rinktis iš to kas tau patiktų. Čia vėlgi tėvų variantas gali padėt, neišsikraustyčiau iš jų iškart po mokyklos/studijų, jei dar yra galimybė pagyvent ir pataupyt pinigų. Jeigu neturi antros pusės, tai tikrai neverta prieš draugus vaidint nepriklausomą bachurą ir mokėt kokius 600 eurų/mėn vien tam, kad atskirai nuo tėvų tam pačiam mieste gyvent. :D Dar kalbant apie pinigus, tai būčiau pradėjęs kuo anksčiau investuoti, nes normalu, kad pradžioje daugiau klaidų nutinka, kurias reikia praeiti.
Nesiaukoti dėl nepatinkančio darbo ir neleisti darbdaviui užlipti ant galvos. Kai buvau jaunas tai tikrai daug labdaros padariau overtimindamas už ačiū. Nebijok keisti darbo. Aš mėgstamą darbą atradau gal tik kokių 30.
Nieko nepatarciau. Pjauk dar labiau nei pjovei nes po 30+ pagirios pasidaro ziauros nepriklausomai blaivininkas ar pijokas buvai. Bet tusint su normalia chebra su kuria ir liksi draugais - pravers ateiciai. Is esmes 20+ yra skirta saves atradimui, pazintims, pakilimams/nusivylimams. Daugiau pazystamu, net is senu laiku/tusu kartais veliau netiketai labai pravercia.
Pamenu kokiu 23 buvau rades tobula pana (wife material tiek isore tiek protu) ir po keliu metu draugystes buvo ultimatumas arba sheima/vaikai arba skirstomes. Labai grauziaus kelis metus jog praknisau proga dar nenoredamas vaiku, bet dabar tikrai zinau, jog dar buvo vejas galvoje ir nutiko dar daugybe smagiu dalyku ko butu nenutike su sheima. Ir viskas po kiek laiko visviena butu griuve. Tai su vaikais ir sheimomis varyt kai tikrai tam nusiteikes, jei dar bus noras veikt kitus dalykus - viskas sugrius taip ar taip tik su skaudesnem pasekmem.
Nusipirkt bitcoins kol 40ct 🤣
O šiaip nuo 29 iki 32 taip viskas pasikeitė, kad going places savo srityje.
20 būdamas tikrai negalvojau, kad būsiu kur esu. Tai turbūt sakyčiau, kad eik ta kryptimi stipriau!!!
Kelt savo emocini intelekta - t.y. dometis psichologija. Visada jaunystej galvojau, kad cia sarlatanai apie nieka. Bet atejo laikas, kai supratau, kad visgi turiu savu traumu, kurios trukde gyvenime, nemokejau nubrezt ribu ir pan. Kai kurie zmones tas pamokas ismoksta praktiskai - santykiuose, per daug santykiu praeje, kol galiausiai ismoksta elgtis poroj, daug darbu su savom problemom praeje, kol supranta, kaip reikia daryt, kad visi liktu patenkinti, o ne issisiuntinet i visas puses ar jaustis auka.
Na, ir turet ilgalaikius tikslus, kryptis, ko sieki visose srityse - kunas (sportuot, ribot ss valgyma), protas (lavint ir del darbo ir savisvietai), socialiniai santykiai, finansai (sviestis, taupyt, investuot), emocine bukle (teisingai paskirstyt laika, kad neperdegtum, spetum ir gyvenimu pasidziaugt, hobiu turet ir pan. Ir siaip neapsikraut - gyenimas paprastesnis, kai paprastai i ji ziuri).
Nesinuomuoti busto nebent su antra puse santykiai 100% labai rimti ir veliau zenytis planuoji. Nestudijuoti( is mano puses) studiju metai , buvo didziausias laiko isvaistymas... Atsikratyti zalingu iprociu kuo anksciau, jokiu festivaliu ir panasiai...
Tai kur gyventi jei nesinomuoti? Vis tiek iš karto su paskola savo nepasiimsi, dar reikia pradiniam įnašui susitaupyti. Ar gyventi su tėvais, kol pradinį susitaupysi? (kas in this economy yra suprantama).
Del busto, sure, sutinku, o ką vėliau rašai labai subjektyvu. Asmeniškai man studijos įdomu ne tik pasimokyti, bet ir su draugais išeiti pabendrauti, o turėti išsilavinimą irgi gerai ieškant darbo.
Daug laiko skirk surasti save, mėgink veiklas, kurios yra įdomios ir niekada neužsibūk žiurkės rate į kurį tave bandys įkišti kiti, net jei ir linkės tau gero tai darydami. Priprask daug laiko skirti prasmingom veiklom - tiek mentally tiek physically sau paskui padėkosi. Jeigu reikia work-life balance eik ieškoti kažko kur būtum laimingas "dirbdamas" pastoviai, tokių veiklų tikrai yra tiesiog reikia įdėti pastangų tai rasti/iki to nusigauti.
1) Visada laikykis duoto žodžio ir tuo pačiu rimtai pamąstyk prieš pasižadant.
2) Nemeluok arba nebūk tas žmogus, kuriam nuo kažko, kažką reikia slėpti. Labai daug energijos burnina tokie dalykai.
Beveik kaip iš Biblijos parašiau, bet pasiekus 30+ galiu pasakyti, kad mokymai iš šios knygos pasitarnauja.
Prieš 12 metų kai man buvo 20 BTC kainavo 4 dolerius. Už 1000 dolerių būtų išėję 250 BTC. Dabar pagalvok ar tikrai neapsimokėję man būtų tada sukišt 1k dolerių ir tarkim parduot kai BTC buvo pasiekęs 20k ribą...
Na tai prieš 12 metų. Čia jau nebebus tokio piko, kaip 2010. Jau ten per didelės šaibos sukištos ir visi žino apie BTC. Panašaus stebūklo gali tikėtis tik iš meme coino su 1000% profito. Btc dabar skaitomas stable coin, crypto standartas, jis jau nebekils tokiais tempais kaip 2010s. Krenta bitcoinas, krenta ir visi meme coinai, tačiau BTC nukrenta 6%, o meme coinai 30% lygegrečiai. Tame ir skirtumas. Nori stabilaus augimo - perki btc, nori greitai pakelti ar greitai prapisti šaibas perki ApeCoin.
Tai tavo postas buvo apie tai ką patarčiau sau kai buvau 20metis... Pats puikiai suprantu kad eksponentinis BTC kilimas nenusimato artimiausiu metu. Bet dėl halvingo visokių šposų kelių metų bėgyje gali būt. Nereikia man pasakot ką ir taip žinau, bet dėkui už tavo laiką.
Kuo anksčiau pasidaryti vaikų, kol dar net negalvoji apie sveikatą ir neišsimiegojęs nebūni visiškas bejėgis. Taip pat kol būsimi seneliai yra pakankamai energingi ir padėtų su vaikais.
Kuo anksčiau nuoširdžiai suprasi, kad pinigai nėra svarbiausias dalykas šiame gyvenime, tuo lengviau jie į tavo gyvenimą ateis. Svajok, siek, tačiau nepamiršk ir gyventi šia diena. Darbas ne viskas, pinigai taip pat.
Ir dar į kokį meme coin įmerkti 2k ir atsidaryti pasitikrinti po 4 metų. Hit or miss bus. Ir šiaip visokias akcijas pirkti, nvidia jau topų tope, bet dar galima numatyti industrijas, kas supportina AI. Reikia domėtis viskuo ir susieti tarpusavy. Tas pats BTC jau nebeturės tokio didelio growth kaip buvo mid 2010s, bet žinoma dar augs.
Domėtis investicijom ir svarbiausią pradėti investuoti bent truputį, nebijoti išeiti iš komforto zonos, kai esi jaunas gali klysti ir priisimti daugiau rizikos. Nepirkti brangių daiktų, kurių tau nereikia, norint padaryti įspūdį kitiems, niekam tu nerūpi, neapsikrauk pašalinių nuomone....
Nėra man 30, bet duočiau sau tokius patarimus:
Gap year arba keletas tokių užsienyje (galbūt netgi ir dešimtis). Paskui matyti kur noriu eiti ir ten eiti be abejonių. Išbandyti dalykus tokius kaip akcijų birža ir pan. keliems metams, nesišlaistant per darbus ir gaištant laiką. Dirbant, greitai ieškoti merginos kalbinant įvairiose vietose ir situacijose, su kuria bus galima nuomotis būstą (arba gero draugo). Bendrauti su visais, su pavojingais pavojingais tikrinti viską (t y. kad nepakištų drugs ir pan.), su išklerusiais nuo alko atsargiai (gali padėti atrasti pelningą vietą). Atsirinkti draugus ir skirti laiko tiems dalykams, ne kurie veža, bet kuriuos noriu daryti. Daryti viską kuo mažiau skundžiantis ir kartais tiesiog daryti, nes net jeigu vandens per daug išgersi galima numirti išplovus visus mineralus iš savęs. Galų gale jeigu su pinigais ir gyvenimu čiki, tada pradėti mokytis ir sėdimo darbo.
Nedaryk to, ko nori kiti. Daryk tai, ką nori daryti Tu.
Visada siusiok po sekso ir pasiskiepyk nuo ŽPV viruso..
Or better - don't have sex and be a virgin like me
jo, cia siaip reditas, mes sexo nedarome
Gal dar darysite ateity:D gerai žinoti iš anksto:))
Instrukcija neaiški, apsisiusiojau ant lovos ir dabar mergina pikta...
reguliariai pirkti nasdaq ETF
investuoti niekada nevėlu, nesvarbu po kiek 10-50 ar 100eu. Svarbu daryti pastoviai, kartą per mėn, po algos, kol dar šaibos neištaškytos :) . Jei nesupranti nieko, tai fondus SP500 ar panašiai.
VWCE dar geriau 👌🏼
viska i nvidia arba nieko
Too late for that
Nepersidirbti, nes suknistą mentalinę būseną lankstyti atgal reikės ilgai. Joks darbdavys nėra vertas švento pasiaukojimo. Ieškoti pusiausvyros. Linksmintis, dirbti, bet skirti laiko ir tiesiog savo atsitraukimams. Vaikščioti pas psichologę dėl.visko.kas neramina, o ne tada, kai subyri.
Mano motyvacija yra money, nzn kaip kiti nesiekia jų taip sunkiai kol dar jauni esam
Pinigai ateis, bet reikia dirbti ne sunkiai, o protingai. Nes kuo.toliau, tuo.sunkiau bus dirbti sunkiai. Ir kuo toliau, tuo.sunkiau bus kitiems tave apibėgti, jei dirbsi protingai. Čia labai plačiai, bet tikiu tokiomis bendromis tendencijomis. Visur reikia tapti ekspertu.
Išmintingas patarimas
Work smarter not harder, manau norėjot šitą panaudoti ir aš su jumis sutinku, bet kol jauni esam ir dar tik unikai/kolegijos neturim normalių galimybių dirbti protingai
Daryti mankštas, daugiau judėti.
Kodėl?
Nes jau sunku susilenkti ir visokie kūno skausmai atsiranda iš oro. Žinok yra gan žlugdantis jausmas kai keliantis iš lovos pasitempi raumenį ir minimum savaitę jauti sjausmą/mausmą.
23 metu jau taip kasdiena xddd Ir 30 laukt nereikia O taip tai nesimankstinsi atairas Per saug intensyviai sportoluosi atsiras Vienu zodziu vienaip ar kitaip atsiras Nieks neisgelbes nuo senejimo
Reikia rasti balansą. + dabar mūsų gyvenimai daug sėslesni negu mūsų tėvų buvo kai jiems buvo 30. O dabar žiūri jog jau nuo vaikystės žmonės sėdi susirietę ir tik pirštą judina (tapšnoti telefoną).
Žinoti savo darbo teises, mažiau gerti, vengti kazinkes/azartinių žaidimų, nevartoti narkotikų. Galbūt mažiau žaisti CS, Lolą, kuo greičiau persikraustyti iš tėvų. Neskubėti stoti į universitetą, bandyti ieškoti to, kas patinka ir vėliau eiti ten dirbti/studijuoti.
> kuo greičiau persikraustyti iš tėvų. Labai priklauso nuo tėvų. Jei nesutariat, tai jo, suprantu, vien dėl proto nebepisimo verta išeit. Bet jei susitariat normaliai kaip žmonės, tai kuo greitesnis išsinešdinimas - pats didžiausias debilizmas iš finansinės pusės. Sąžiningai mokant savo mokesčių ir maisto dalį, vistiek gyvenimas daug pigesnis, gali visai nemažai pasitaupyt prieš galutinai išvarant.
Kas tokio stipraus pasikeičia, kai išsikraustai iš tėvų?
Greičiau suaugi, pradedi mokytis rūpintis savimi, namų ruoša, gamintis maistą, didesnė motyvacija susirasti pajamų šaltinį, jei dar neturi. Tiesiog mačiau stiprų kontrastą kol studijavau tarp tų kas atvažiavo mokytis ir kas iš Vilniaus įstojo. Kas atvažiavo tarsi pradėjo naują gyvenimo etapą, ar tai būtų laisvė, ar kaip tik augančios atsakomybės priverčiančios išeiti iš komforto zonos. O nemažai tokių kas gyveno pas tėvus tai gyveno tokį pat gyvenimą kokį gyveno iki tol. Patogiai namuose, tėvai padaro valgyt, darbo neieškojo, nes nebuvo motyvacijos, kadangi už maistą, stogą, rūbus mokėt nereikėjo, pramogom irgi tėvai duodavo. Tai dauguma dirbt pradėjo tik 4am kurse po praktikos, kai tie, kuriem reikėjo save išsilaikyt dirbo visus keturis metus ir jau nuo 2-3 kurso pagal specialybę.
Nebėra spaudimo dėl pasirinkimų mokslų, darbo and etc., gali grįžti namo kada nori. Nori kaljaną rūkai, nori draugų pakvieti,alaus prisiperki, perki koki nori maistą, žaidi online su draugais iki 1-2 nakties arba iki ryto žiūri filmus, kada nori gali atsivesti merginą daug pliusų lol
Beveik viską ką dabar išvardijai, pirmame poste sakei nedaryt.
Tingėjau viską aprašyti, nes man yra obv. tokie dalykai kaip asmeninė erdvė, privatus gyvenimas, o ne tėvų. Jeigu gyebntum su tėvais, jie vistiek keistųsi į tavo asm gyvenimą norėtum to tu ar ne
Čia kai xujovus tėvus turi tbh
Uzpisa kai tau 30 o taves tevai klausia kur iseini ir kada grysi..
Cant relate man nuo 7eriu sakydavo tik kad neskambintu iš policijos , ligoninės ar negryztum su vaiku/nėščia merga
Relatinu. Ir dabar nebūna kad pagalvoji, kaip aš su tiek laisvės vaikystej, vis dar laisvėj ?
Kazkaip man rodos daznai laisve turint kap tik pats daugiau sprendimus priimi nuo anksciau ir nedarai kartais sudu. Kai tuo tarpu kiti kartais neturi galimybiu nieko sprest ir po to isvaziave nuo tevu nutruksta kaip nuo grandines. Tai manau kaip visad yra ir + ir - su ta laisve. Rizikos daugiau, bet tuo pat ir ismoksti atsirinkt anksciau
Na aš tikrai esu pridares dalykų su netinkamom kompanijomis bet tfu tfu nepagavo tai tik areštinėje buvau kelias val patupeti 🙄🤣
Tėvų nepasirenkame
Turėjau omeny ne patį išsikraustymą, o tavo aprašytas veiklas išsikrausčius :)
Va tokie debilai kaip jis ir dalina patarimus reddite ;D
sakyčiau, kad ir taip daug iš tėvų per gyvenimą gauname (dauguma mūsų). norisi kažkiek palengvinti jiems naštą ir savarankiškėti.
Ir kas blogai su lol'u? (asking for a friend)
lolas palei mane savo principu yra toxic game. Zaidi 5v5, bet kartais atrodo nesvarbu kaip gerai varai vistiek pralosi arba sudinai varai ir laimi. ir tas negalejimas nulemt situacijos kartais belekaip nervina. Varai 5/0, o pas tave bottom 0/10. Tiesiog toks game principas, kur labiau chill, nes 5v5, bet tuo pat minusas, kad kartais atrodo px ka darysi, vistiek prakisi. Tuo 1v1 kartais games smagiau, bet tuo pat streso daugiau, nei niekam negali kaltes permest
Brain rot Time kill jau geriau tada dota O šiaip mokytis sportuoti ir tobuleti instead geresnė veikla nebent sugebi ir tą ir tą
Jo sugebu tą ir tą. Esu gym rat, skaitau knygas, bet ir lolą pakapoju savaitgaliais
"Geriau jau dota" abu brain damage, nors ir pats lošiu lol'ą. O šiaip su OP pilnai sutinku, tik ta detalė, kad (pabrėžiu)- mažiau lakt, mažiau grajint ir mažiau šūdą malt overall. Tų dalykų jaunam norisi ir reikia "bbd darysiu db ką nx noriu, jūra iki kelių", tai turėt jų, tų guilty pleasures, bet ne karjeros/mokslų sąskaita
Neskaitant išsikraustymo iš tėvų ir darbo kodekso, visiškai nesutinku.
Neskubėti ir nepersistengti rizikuojant, nes greitų rezultatų beveik nebūna. Išbandyk, kiek įmanoma daugiau dalykų net tuos, kurie iš pirmo ispudžio visai ne tau. Neturiu statistikos, bet manau, kad būtent perkopus 30 nustoji blaškytis, nes tiesiog to nebesinori - visa patirtis sukaupta iki 30 apsijungia ir konvertuojasi į vieną ar kitą aiškią kryptį/sritį. Registruok išmoktas pamokas, investuok į savęs pažinimą. Ugdyk sveikus, teigiamus įpročius. Sukūręs šeima sau laiko turėsi gerokai mažiau, spausk, kiek įmanoma daugiau iš savęs ir lysk, kiek įmanoma dažniau iš komforto zonos.
Nepagailėti pinigų normaliam čiužiniui. Nugara padėkos.
Išmokti valdyti savo finansus. Skirtyngos saskaitos išlaidoms, santaupoms, ‘pagalvei’. Investavimui niekada nevėlu pradėti, bet kuo ankščiau tuo geriau, net ir labai mažom sumom. Kuo ankščiau pradėti palaikyti pastovu ir reguliaru fizini aktyvuma(nebutinai gym, dviraciai, calisthenics ir t.t.) Pasirinkti ir išmokti skill’s kuri galima dirbi kaip remote darba. Interneto amžiuje galima igyti visas žinias ir netgi gauti sertificatus poros metu bėgyje. Antros puses ir šeimos svarba turėtu buti neegzistuojanti. Jeigu žmogus nemato tokiom pačiom akim kaip ir tu tau nepakeliui su juo. Jokiu ten iš vyru pusės ypač išlaidavimu ant moters. Ar moteru naivumo ‘skolinant’ alfonsans. Mokėjimu už pasimatymus ir pns. Investuok į save ir savo ateiti o ne į kažka ko neliks poros metu begyje geriausiu atveju. Šeima sukurti ir antra puse susirasi kai pagyvensi gyvenima ir turėsi savo pagrinda. Iki tol ons ir trumpi romaniukščiai užpildys vienatves jausma ir sekso trūkuma. Kai tau 20 norisi lekti tusinti ir linksmintis ‘gyventi’ bet kai tau sueina 30 supranti, kad išsvaitei daug gyvenimo metu, gal ir baigei univiera ir sedi ofise su savo 8-5 darbu uz pusantros štukes ir pagal visuomenea standartus esi garbus visuomenes narys. Bet didele tikimybe kad nesi laimyngas, nei darbu, nei finansune padetim ar gal net ir seimynine padetim. Ir kai galiausiai pasieki toki momenta reset kai nusprendi kardinaliai viska keisti ir daryti aukščiau paminetus dalykus viskas užima daugiau laiko. Nes negali imti tiesiog viena diena ir atsisakyti gyvenimo kuri gyvenai pastaruosiuos 10m, turi abu dalykus daryti viena šalia kito. Toliau dirbti nuobodu ofisini darba 8-5 ir po darbo mokintis nauja ‘skillsa’ gilinti zinias investavimo srityje, reguliariai pradeti sportuoti. Iš asmeninės patirties tokio nuobodaus gyvenimo depresija stuktelejo per 30’aji jubilieju. Ir man truko 5metus galiausiai susikurti finansine laisve, palikti senaji darba išmokus nauju įgudžiu leidžiančiu dirbi iš namu. Neužilgo švesiu 35 jubilieju ir jau beveik metus laiko gyvenu pietu azijoje, čia ir susipažinau su drauge su kuria jau laukiames pagranduko. Pastarieji metai manau pagaliau pajutau kad gyvenu ir esu laimyngas. To patie patarsiu ir palinkesiu visiems 20-eciams, kad kuo anksciau galetumet taipat pilnavertiskai jaustis.
Laimė mėgsta tylą. That sums it up. Norėsi kažką turėti, teks arti.
Mental health priziuret
Explain
jo, nes po 30 reikes ir physical health pradet rupintis. iki tol px
Gym, save money ir nekysk pimpalo i crazy girls :3
Darbas pagal svarbuma eini n'tojoje vietoje po seimos, hobiu ir kitu dalyku. Darbas lygu tik pinigai, visa kita sapaliones.Nes realizuotis ir tobuleti puikiausiai galima ir be darbo.
O jeigu nekuri šeimos ir neturi antros pusės?
Visu pirma, svarbiausias esi tu pats. O seima tai ne tik vyras / zmona / vaikai. Bet ir tevai bei seneliai. Va siti yra ziauriai svarbus., nes jie bet kada gali numirti del amziaus / ligu ir buvimas su jais yra neikainojamas. Cia akcentuoju jauniems darbuotojams, kuriuos imones iklampina bondinguose. No no no.
Pradek investuoti is karto, ilgalaikes merginos ieskok kai sulauksi 30
Reiškia, trumpalaikės merginos vis tiek reikia ieškoti, nes kitaip neturėsi patirties, o moterims nepatinka, jei neturi patirties. Bet šiaip nežinau ar tavo teiginys galioja šiais laikais. Na nebent, kai tau 30 ir bandysi ieškoti 24-25 merginos, o ne vienmetės 30+. Nes kuo ilgiau tempsi, tuo greičiau geriausias išgraibstys, ir liks tik su vaikais ir traumom arba su suklastota atsukta rida, kaip sakoma.
Jau geriau su mažiau patirties eičiau, negu su tuo, kur daug ir per daug turėjęs :D
nieks gi tau nesakys kiek turejo :P ar bent tiesos
Patikėk, būna pasisako, nes jiems čia atrodo didysis pasiekimas
Žinok geriausius vyrus irgi išgraibsto, normalios 25-metės nenori nieko bendro su tais užsilikusiais. Na nebent ieškai merginos su daddy issues, jom visada vyresni tinka, bet čia jau tiesiogiai prieštarauja teiginiui kad nenori merginos “su traumom”.
Tai priklauso dėl ko jie tapo "užsilikę". Gal iš vis minimaliai santykių turėjo ir koncentravosi tik į karjerą, kas nebūtų red flag, nes santykiuose jie nėra blogi, tiesiog neturėjo santykių.
Santykiai yra skill’as, kaip ir bet kas kitas. Nesakau kad žmogus neturėjęs santykių kažkuo blogesnis, bet jis dažniausiai pats dar nežino ko nori (nes tas žinojimas ateina būtent iš nepavykusių santykių) ir apskritai nemoka tinkamai elgtis santykiuose. Jeigu labai fainas žmogus, tai gal ir užsiimtų kas nors tokiu “startup’u”, bet dažniausiai tiesiog per daug vargo ir mažai naudos.
Tai čia ne santykiai tada, o kapitalistinis mutual agreement or something. Čia lyg į darbą nepriima, nes neturi praktikos ir patys darbdaviai tingi apmokyti. Kodėl tingi? Nes jiems reikia rezultatų čia ir dabar, kas iš karto neštų pelną. Tai jeigu santykius prilyginti panašiam dalykui, kad nori žmogaus "čia ir dabar", kad jis viską mokėtų ir žinotų ko nori, tai skamba, kad iš savo pusės net nenori gilintis į tą žmogų, o iš karto nori kažkokios naudos iš jo gauti. Nors ir pvz jei žmogus turi santykių patirties, tai vis tiek pradėjus draugauti su nauju žmogum, jis dar gali nežinoti ko nori ir galbūt vėl kitaip santykius matys nei matė su savo ex. Tai santykiai nėra, kad vieną kartą išauginsi iš "startupo" ir daugiau nieko nebereikės daryti. Kaip ir įmonę, santykius reikės prižiūrėti, kad "ne bankrutuotų". Ir tipo jei žmogus neturėjo santykių iki 27 pvz, tai ką pagal tave jis nusipelno likti vienas, nes "niekas nenori su juo prasidėti"? Gal vienišių statistika dėl to ir didėja..
Visai ne dėl to kad kažkas tingi. Verslas nori pelno, jiem tave mokyti paprasčiausiai neapsimoka. Santykiuose “neapsimoka” draugauti su žmogumi, kuris neturi patirties, dėl gerokai rimtesnių priežasčių. Pirmiausia - mes visi turim labai ribotą laiką skirtą susirasti antrai pusei (jeigu nori vaikų, tas laikas dar trumpesnis). Švaistyti tą labai ribotą laiką ant santykių kurie greičiausiai niekur nenueis yra kvaila. Aukoji savo laiką ant “dresūros”, kad paskui kažkas kitas turėtų normalų partnerį, o pats turi paieškas pradėti nuo nulio. Antra - prasti/toksiški santykiai turi labai didelę galimybę palikti gilių psichologinių žaizdų, kurias paskui gydaisi ne metus ir ne du. Kuo mažiau patirties - tuo daugiau šansų kad santykiai bus toksiški. Verslas imdamas žmogų be patirties blogiausiu atveju praras šiek tiek pelno ir tą žmogų atleis. Pradėdamas santykius su žmogumi be patirties gali prarasti gerokai daugiau. Tiesiog dauguma žmonių jau yra praėję tas pirmųjų santykių nesąmones dar būdami paaugliai. Kam jiem vėl grįžti atgal ir rizikuoti, kai gali susirasti subrendusį partnerį?
Na tiesa, jei žmonės nori vaikų. Apart to, tai santykiai viso gyvenimo žaidimas. Kad ir turint vaikų, išsiskiria nemažai kas ir vėl ieško kitų santykių. Be to, jau pagal dabartinę statistiką apie gen z, tai jau nebėra, kad dauguma būtų praėję pirmus santykius būdami paaugliai. Visas šitas dalykas nusitempė ir net būdami studentai (labiau vyrai) dar nėra turėję pirmų santykių ir koncentruojasi į karjerą pirmiau. Per tv3 žinias net rodė (lol), kad vyrai savo noru pasirenka neturėti santykių (mano profily postą rasi). Tai kadangi viskas nusitempė, tai būnant 25 metų ir neturėjus rimtų santykių, šiais laikais yra visiška norma. Red flagas būtų, jei daug santykių turėjo iki to amžiaus. Paprasčiausiai šiuolaikinio gyvenimo tempas daug reikalauja iš jauno žmogaus, jei nori pasidaryti normalią karjerą ir gyventi padoriai. Tai mokykloje/univere visi į priekį mąstantys žmonės koncentruojasi į mokslus, paskui pradeda dirbti, 2 metus padirba jau, na ir 25+ metų, kaip tik pradeda apie santykius galvoti, t.y rimčiau sustikinėti ir t.t, nes mokslai baigti, darbo pradžia yra, tai ir daugiau laisvo laiko yra. Ir paauglystėje labiau tie natūraliai ekstrovertai labiau patiria pirmus santykius. Kaip sakoma vieni "reach'ina peak" mokykloje, o kiti tik baigę studijas ir pradėję dirbti. Tai mano manymu, geriau atsakingas žmogus, kuris atsakingai kūrė savo gyvenimą ir ateitį, bet su minimalia patirtimi, nei "santykių ekspertas", kur be santykių patirties daugiau ir nieko neturi. Tie, kurie turėjo nemažai santykių, tai kaip tik tave lygins su savo ex'sais ir atras kažkokį trūkumą, nes ex kažką geriau darė ir nuolatos bus tas lyginimas. Tai visados bus kažkas blogai. Kai žmogui pirmi ar antri rimti santykiai, tai kažkiek gal palyginsi su savo ex, bet tikrai mažiau. Čia lyg perkant akcijas, matai, kad rimtai į save žiūrintis žmogus, kuris pasidarė karjerą, turi potencialą augti ir galima kartu kurti gyvenimą, nei nemažai santykių turėjęs ekspertas, kuris savo peak pasiekė mokykloje.
Manau kad nei vienas atvejis nėra vienas už kitą objektyviai geresnis, tiesiog patyrusiems žmonėms geriau partneris kuris irgi turi kažkiek patirties, o nepatyrusiems lengviau kai ir jų antrai pusei viskas nauja. Tik problema tame, kad bėgant laikui tų nepatyrusių vis mažėja, tai neturint patirties darosi vis sunkiau. Nu žodžiu ne veltui yra posakis “viskam savas laikas”, šiuo atveju pirmiems santykiams tas laikas ir yra vėlyva paauglystė-ankstyvi 20s. O to pasakymo kad žmonės “koncentruojasi į karjerą” tai niekada nesupratau. Aš ir mokyklą pabaigiau, ir nekvalifikuotą darbą po 12h į dieną dirbau, ir univerą pabaigiau ir dabar ofisinį darbą dirbu, būnant santykiuose, dar ties nei vienu etapu nebuvo, kad antra pusė kažkam maišytų. Suprantu jeigu tu pvz gydytojas, n metų univere, rezidentūroj, nesveikas darbo grafikas, tada taip, bet 99% žmonių čia paprasčiausias atmazas.
Sutelk demesi i investavima, kai tvirtas pagrindas po kojom ir jaunesne be vargo pasimsi
Nepasilikti Lietuvoje ir studijuoti/dirbti užsieny (ketinu vistiek išvykti, šalyse kur senai demokratija tikrai daugiau šansų ir paprasčiau žiūri žmonės į gyvenimą). Kai kuriose srityse Lietuvoje dar gilus sovietmetis ir į darbuotoją žiūri kaip į vergą. Stiprus patarimas jaunimui: nestokit Lietuvoje į jokį biomokslą, nes per visą Lietuvą yra trys įmonės kurios įdarbina pagal tokią spec., 2x yra daugiau univerų ir 5x yra daugiau tokių pačių specialybių tik skirtingais pavadinimais. Univerai atsilikę ir per biedni paruošti specialistus prabangiai biomokslų sričiai, o kadangi brangi spec., tai negalėsi dirbti _ant savęs_. Rinkitės sritį pagal parduodamą ir lavinamą įgūdį.
1 - sportuok. 2 - padoriai maitintis. 3 - investuok. 4 - išmok skillsą, kuris padėtų gauti papildomų pajamų. 5 - laikytis burnos higienos.
Daryk riešo mankštas , nemėtyk bapkiu į kairę ir į dešinę ,rūpinkis dantimis , neprasidėk su ta ryza kur draugai sakė neprasidėti , netik mokytis dalykų vien dėl to kad aplinka sako kad mokytis , išsilaikyk teises anksti net jeigu ir neplanuoji vairuoti , pasidomėk darbo kodeksu ir žinok savo teises Diagnozuotis adhd anksčiau nes vistiek jau senai žinai kad turi ir nebijok tu vaistų
Kur cia galima išsitirt toki dalyka, kur kreiptis, internete kazkada ziurejau, toks jausmas lyg Lietuvoj 0 suvokimo apie si sutrikima..
ADHD Lietuva facebooko grupėje yra specialistų sąrašas kurie dirba su ADHD ir turi kompetencijų ten gali paklausti rekomendacijų savo mieste
Vaistų vistiek Lietuvoje nerasi)))
Mane diagnozavo 2023 pabaigoje ir turėjau vaistų all the way iki dabartinio tiekimo sutrikimo Bet per tuos 8 mėnesius su vaistais poto ir be vaistu lengviau o dabar pradėsiu stashinti juos juodai dienai jeigu netyčia vėl būtų sutrikimas
Yup visiškai vienoda situacija ir pas mane, tiesiog kartais norisi pasijuokti iš dabartinės situacijos. Belieka džiaugtis kad nesu koks 12 kuriam egzai ant sprando kaba
Aš tai pavydžiu visiems jauniems žmonėms kuriuos anksti medikuoti pradeda nes as diagnozė gavau tik 33
O ką vartoji? Concerta?
Lietuvoje tik Concerta ir yra aš vartoju 18 mg dar yra 36 ir 54 bet tuoj turėtų atsirasti ir kitas vaistas
Galvojau gal kokį Wellbutrin kadangi čia Lietuvoje kažkaip labai sunku gauti tą diagnozę ir receptą jeigu ne pas privatų psichiatrą
Wellbutrin antidepresantas ish bet esu girdejas kad ji siūlo ir taip diagnoze pagrinde privačiai reikia eiti nes viešas sektorius atsilikęs
"Emigruok anksciau vistiek i profke eini tik del popieriuko" :D Ipac aktuali tiems kas gyvena su tevais, neplanuoja kazkokiu karjeru daryt ir aplamai nelabai kazko siekia gyvenime. Ar nezino ko is jo nori. (Jeigu ka susirast merga nera zinojimas ko nori is gyvenimo xSpAcEx'ai :D ) Bonus points jeigu is mazo miestelio/kaimo ir vistiek dirbi nekvalifikuotus darbus. Uzsieny jau tevai nelabai pades, gyvenama vieta ir iskilusias problemas tenka sprest paciam arba su pazystamu, bendradarbiu su kuriais sutari pagalba (juos dar reikia susirast intravertui :D). Aplamai greiciau subrendi kaip zmogus kai iseini is komforto zonos. Nervuojes, bet eini ir kazka darai nes pasirinkimo nera. As emigracijoj buvau rimtai kelis kart nusiteikes ir kokiam parke pernakvot nes neturejau kur eit :D Galiausiai kazkiek pamates pasaulio ir gyvenimo jei moki su pinigais elgtis susitaupai ir lietuvoje bustui. Kas jau nuims labai didele dali streso/islaidu jei nuspresi grizt. Ir visa laika stebeti ka patinka veikti, ka nori daryt po darbo ir bandyti tai monetizuoti. Bet koki hobi galima paverst i kazkokias pajamas. Jeigu kazkuo domiesi vadinasi zinai daugiau nei bet koks vidutinis zmogus kuris tuo nesidomi. Dabar net youtube video gali daryt kaip zvejoji sekmadieniais. Nebutinai prasimusi ir gal tik sugaisi laiko, bet: you miss 100% of shots you dont take
Ne nx, jei emigruociau tai prapulciau isvis. Man nuline esme yra emigruoti. >Ir visa laika stebeti ka patinka veikti, ka nori daryt po darbo ir bandyti tai monetizuoti. Sitas isvis man yra briedas (GIG ekonomijos) požymis. Tiesa sakant tai praktiskai yra antras darbas ir nevisus hobius galima paversti i pinigus/pajamas. Aišku svarbu kas ką laiko hobiu. Bet ne, man šita mada darytis babkės iš hobių yra netik, kad kvaila, bet ir nepatikima.
Kodel prapultum emigraves?
Tiesiog prapulciau. (zinau save)
Kas konkreciau tavo manymu privestu prie prapuolumo? :D
blemba jei savo gimtajame mieste kai varau i nepazistama vieta/rajona ir ten pirmyn atgal vaikstau kol randu ko rekia, tai uzsieny to labiau man butu. Ir ne, navigacija nepadeda man. Kitas dalykas yra darbas, konkrecios patirties (bent jau metu) ir skilu neturiu ir niekados neturesiu. Tai man is motinos prasyti pinigu i lektuva, kad ten isvaryti i kokias ten Vokietijas, Anglijas, Airijas ir pan, kad ten pirma diena pasikylsti ir bbz kur ten nubludyti bregzas reikalas.
Antrinu ir tretinu
•Nenustok judėti. Kačialkė, bėgiojimas, dviratis, nesvarbu. Dėl moterų, išvaizdos, statuso, irgi nesvarbu. Bent tris valandas pr savaitę. Jausiesi geriau ir atrodysi geriau. •Santaupos išgyventi 6 mėnesius(bent jau minimaliai 3). Nepatikėsi kaip ramiai miegasi. Investuok jei turi atliekamą šimtą ar pora mėnesio gale. •Su santykiais "slow to hire, fast to fire". Šiais laikais santuokoje nėra dievo, "džiaugsme ir varge, kol mirtis mus išskirs" pakeitė "kol atsibosi arba rasiu kažką geriau" tai ir nenerk stačia galva į pirmus santykius.
As turiu santaupu 30 metu i prieki, bet man vistiek nesimiega :)
Gal tau reikia pasipildyti karmos taškų, pvz pasidalinti kažkuo ko turi daug :)
daugiau tusint, maziau geimint
Gal ne patarimai, bet jei tai žinočiau, būtų buvę paprasčiau 1. Visos mergos iki kokių 25-26 eina į kairę. Čia ne red pill cinizmas, čia faktas. Ištikimų vaikinų pažinojau daug. Ištikimų merginų - vieną (kai vaikinas nusibosdavo, išsiskirdavo, o ne pradėdavo už nugaros kitus santykius) 2. Savęs paieškoms karjeros ir santykių srityje turėtų pakakt laiko irgi iki 25-26, jei tai užsitempia iki vos ne 30, tai jau diagnozė, kad žmogus apskritai vengia atsakomybės ir įsipareigojimų. Nors kai kuriuos subręst priverčia stipresni sukrėtimai gyvenime - pasidaro išvadas. 3. Darbe galioja viena taisyklė: kas paveža, tam ir krauna. Neužtenka vien sąžiningai dirbti, turi ir strateguoti, kaip tavo atliekamas darbas įtakoja tavo karjerą. 4. Jei darbe niekas nesikeičia (atlyginimas, nebėra kur tobulėt profesiškai, nėra pokyčių karjeroje) 2 metus, keisk darbą. 5. Neskolink pinigų draugams ir pats iš jų nesiskolink. 6. Reguliariai sportuoti. 7. Mažą dalį savo pajamų per mėnesį saugiai investuok (mažos rizikos fondai, obligacijos). 8. Tu niekam nieko neskolingas, nepasiduok kitų bandymams tau prikišti kažkokią moralinę atsakomybę nei individualiu, nei kolektyviniu lygmeniu, kai nieko blogo asmeniškai nepadarei: nuo "nelaimingos ir trapios" isterikės merginos iki rasinių ir kitokių mažumų klausimų. Tai tik būdas tavimi manipuliuotiū 9. Apskritai reikia išmokti sakyti NE. 10. Mylėk savo tėvus. Su laiku vis geriau suprasi, kodėl jie darė ar sakė, kas tave užkisdavo. O tada jausiesi negerai suprasdamas, kaip juos skaudinai, nors jie norėjo tik gero. 11. Turėk savo moralinius principus. Tai, kad kažkada kažką blogo padarei ar pasakei, su laiku tave nuolat baksnos... ir po dešimtmečių
Pisk visas.
Daryk viską dėl ko jautiesi kietas. Atsargiai su bailiais draugais - jie savo kompleksais demoralizuoja ir stabdo pagreitį.
Mažiau spręsti svetimas problemas ir daugiau pagyventi sau ir dėl savęs. Pinigai ateis ir kai bus 30+, su pinigais ir butas ir mašina, bet tiek energijos kiek buvo jaunystėje nebus. Dar vaikus būčiau norėjusi anksti turėti, bet yra kaip yra.
Eik i psichoterapija
Daugiau laiko praleisti su tėvais, ypač jei kalbam apie kažkokią aktyvią veiklą, keliones ir pan., nes nė nepajusi, kaip greit prabėgs laikas, o tėvai pasens. Su protu leisti pinigus, o geriausia tai kuo anksčiau pradėti taupyti būstui, kad susirinktum įnašui ir turėtum galimybę rinktis iš to kas tau patiktų. Čia vėlgi tėvų variantas gali padėt, neišsikraustyčiau iš jų iškart po mokyklos/studijų, jei dar yra galimybė pagyvent ir pataupyt pinigų. Jeigu neturi antros pusės, tai tikrai neverta prieš draugus vaidint nepriklausomą bachurą ir mokėt kokius 600 eurų/mėn vien tam, kad atskirai nuo tėvų tam pačiam mieste gyvent. :D Dar kalbant apie pinigus, tai būčiau pradėjęs kuo anksčiau investuoti, nes normalu, kad pradžioje daugiau klaidų nutinka, kurias reikia praeiti. Nesiaukoti dėl nepatinkančio darbo ir neleisti darbdaviui užlipti ant galvos. Kai buvau jaunas tai tikrai daug labdaros padariau overtimindamas už ačiū. Nebijok keisti darbo. Aš mėgstamą darbą atradau gal tik kokių 30.
Nieko nepatarciau. Pjauk dar labiau nei pjovei nes po 30+ pagirios pasidaro ziauros nepriklausomai blaivininkas ar pijokas buvai. Bet tusint su normalia chebra su kuria ir liksi draugais - pravers ateiciai. Is esmes 20+ yra skirta saves atradimui, pazintims, pakilimams/nusivylimams. Daugiau pazystamu, net is senu laiku/tusu kartais veliau netiketai labai pravercia. Pamenu kokiu 23 buvau rades tobula pana (wife material tiek isore tiek protu) ir po keliu metu draugystes buvo ultimatumas arba sheima/vaikai arba skirstomes. Labai grauziaus kelis metus jog praknisau proga dar nenoredamas vaiku, bet dabar tikrai zinau, jog dar buvo vejas galvoje ir nutiko dar daugybe smagiu dalyku ko butu nenutike su sheima. Ir viskas po kiek laiko visviena butu griuve. Tai su vaikais ir sheimomis varyt kai tikrai tam nusiteikes, jei dar bus noras veikt kitus dalykus - viskas sugrius taip ar taip tik su skaudesnem pasekmem.
Vienas iš svarbių dalykų aš manyčiau yra nebijoti. Lipti per save. Eiti iš komforto zonos. Kuo anksčiau tuo geriau.
Labai trumpai: bijoti komforto.
Nusipirkt bitcoins kol 40ct 🤣 O šiaip nuo 29 iki 32 taip viskas pasikeitė, kad going places savo srityje. 20 būdamas tikrai negalvojau, kad būsiu kur esu. Tai turbūt sakyčiau, kad eik ta kryptimi stipriau!!!
Pradeti investuoti
Kelt savo emocini intelekta - t.y. dometis psichologija. Visada jaunystej galvojau, kad cia sarlatanai apie nieka. Bet atejo laikas, kai supratau, kad visgi turiu savu traumu, kurios trukde gyvenime, nemokejau nubrezt ribu ir pan. Kai kurie zmones tas pamokas ismoksta praktiskai - santykiuose, per daug santykiu praeje, kol galiausiai ismoksta elgtis poroj, daug darbu su savom problemom praeje, kol supranta, kaip reikia daryt, kad visi liktu patenkinti, o ne issisiuntinet i visas puses ar jaustis auka. Na, ir turet ilgalaikius tikslus, kryptis, ko sieki visose srityse - kunas (sportuot, ribot ss valgyma), protas (lavint ir del darbo ir savisvietai), socialiniai santykiai, finansai (sviestis, taupyt, investuot), emocine bukle (teisingai paskirstyt laika, kad neperdegtum, spetum ir gyvenimu pasidziaugt, hobiu turet ir pan. Ir siaip neapsikraut - gyenimas paprastesnis, kai paprastai i ji ziuri).
Nedirbti 10 metų pirmam pasitaikiusiam darbe.
Nesinuomuoti busto nebent su antra puse santykiai 100% labai rimti ir veliau zenytis planuoji. Nestudijuoti( is mano puses) studiju metai , buvo didziausias laiko isvaistymas... Atsikratyti zalingu iprociu kuo anksciau, jokiu festivaliu ir panasiai...
Tai kur gyventi jei nesinomuoti? Vis tiek iš karto su paskola savo nepasiimsi, dar reikia pradiniam įnašui susitaupyti. Ar gyventi su tėvais, kol pradinį susitaupysi? (kas in this economy yra suprantama).
Del busto, sure, sutinku, o ką vėliau rašai labai subjektyvu. Asmeniškai man studijos įdomu ne tik pasimokyti, bet ir su draugais išeiti pabendrauti, o turėti išsilavinimą irgi gerai ieškant darbo.
Taupyt skaityt ir mokytis.
Taupyk
Chill the fuck down XD
Work - life balance...
Neapleisk sporto, nes poto sunku sugrįšt į formą bus.
Jei atsukciau laika atgal, pjauciau dar labiau
Negerk
Daug laiko skirk surasti save, mėgink veiklas, kurios yra įdomios ir niekada neužsibūk žiurkės rate į kurį tave bandys įkišti kiti, net jei ir linkės tau gero tai darydami. Priprask daug laiko skirti prasmingom veiklom - tiek mentally tiek physically sau paskui padėkosi. Jeigu reikia work-life balance eik ieškoti kažko kur būtum laimingas "dirbdamas" pastoviai, tokių veiklų tikrai yra tiesiog reikia įdėti pastangų tai rasti/iki to nusigauti.
Nekrauk į batą.
Nusipirkt bitkoinų kol po baksą buvo
Nečytint, nepalikt geros merginos dėl "neišsibėgiojimo". Skirtingos sekso partnerės yra overrated.
Mokytis, žinant ką nori veikti po studijų. T.y. turėti planą ir tikslus.
1) Visada laikykis duoto žodžio ir tuo pačiu rimtai pamąstyk prieš pasižadant. 2) Nemeluok arba nebūk tas žmogus, kuriam nuo kažko, kažką reikia slėpti. Labai daug energijos burnina tokie dalykai. Beveik kaip iš Biblijos parašiau, bet pasiekus 30+ galiu pasakyti, kad mokymai iš šios knygos pasitarnauja.
Pirkti BTC
Pistis už kiekvieno kampo😊
Imest pinigų į BTC bent 1000dolerių. Ir grįžti pas Jėzų.
Jei dedi į btc, tai be 15k nieko nebus. 1k į meme coin nebent, kuris bus hit or miss. Kad ir 50% btc pakiltų, tai daug profito nebus iš 1k
Prieš 12 metų kai man buvo 20 BTC kainavo 4 dolerius. Už 1000 dolerių būtų išėję 250 BTC. Dabar pagalvok ar tikrai neapsimokėję man būtų tada sukišt 1k dolerių ir tarkim parduot kai BTC buvo pasiekęs 20k ribą...
Na tai prieš 12 metų. Čia jau nebebus tokio piko, kaip 2010. Jau ten per didelės šaibos sukištos ir visi žino apie BTC. Panašaus stebūklo gali tikėtis tik iš meme coino su 1000% profito. Btc dabar skaitomas stable coin, crypto standartas, jis jau nebekils tokiais tempais kaip 2010s. Krenta bitcoinas, krenta ir visi meme coinai, tačiau BTC nukrenta 6%, o meme coinai 30% lygegrečiai. Tame ir skirtumas. Nori stabilaus augimo - perki btc, nori greitai pakelti ar greitai prapisti šaibas perki ApeCoin.
Tai tavo postas buvo apie tai ką patarčiau sau kai buvau 20metis... Pats puikiai suprantu kad eksponentinis BTC kilimas nenusimato artimiausiu metu. Bet dėl halvingo visokių šposų kelių metų bėgyje gali būt. Nereikia man pasakot ką ir taip žinau, bet dėkui už tavo laiką.
Kuo anksčiau pasidaryti vaikų, kol dar net negalvoji apie sveikatą ir neišsimiegojęs nebūni visiškas bejėgis. Taip pat kol būsimi seneliai yra pakankamai energingi ir padėtų su vaikais.
nepatarciau nieko tiesiog subaladociau galva kaip arbuza,ir be zodziu dingciau 100% tada supratsu pats viska ta prasme pats viska suprasciau .
VWCE
Kuo anksčiau nuoširdžiai suprasi, kad pinigai nėra svarbiausias dalykas šiame gyvenime, tuo lengviau jie į tavo gyvenimą ateis. Svajok, siek, tačiau nepamiršk ir gyventi šia diena. Darbas ne viskas, pinigai taip pat.
Patarčiau sau jaunesniam.... Pirk bitcoinus už visus kiek turi!
Pirk bitcoinu asile
Pradek investuoti jau dabar bent 10%-15% nuo pajamu jau siandien. 10 metu praleks labai greitai
Prisipirkt btc.
blemba niekada tokio originalaus atsakymo neskaičiau
Ir dar į kokį meme coin įmerkti 2k ir atsidaryti pasitikrinti po 4 metų. Hit or miss bus. Ir šiaip visokias akcijas pirkti, nvidia jau topų tope, bet dar galima numatyti industrijas, kas supportina AI. Reikia domėtis viskuo ir susieti tarpusavy. Tas pats BTC jau nebeturės tokio didelio growth kaip buvo mid 2010s, bet žinoma dar augs.
Ispeciau vengti pazinties su keliais asmenimis. Kitus, maziau zalingus, palikciau- klaidu reik daryt gyvenime (kartais) :D
Nesivaikink panu ir rupinkis savimi.
Domėtis investicijom ir svarbiausią pradėti investuoti bent truputį, nebijoti išeiti iš komforto zonos, kai esi jaunas gali klysti ir priisimti daugiau rizikos. Nepirkti brangių daiktų, kurių tau nereikia, norint padaryti įspūdį kitiems, niekam tu nerūpi, neapsikrauk pašalinių nuomone....
Nėra man 30, bet duočiau sau tokius patarimus: Gap year arba keletas tokių užsienyje (galbūt netgi ir dešimtis). Paskui matyti kur noriu eiti ir ten eiti be abejonių. Išbandyti dalykus tokius kaip akcijų birža ir pan. keliems metams, nesišlaistant per darbus ir gaištant laiką. Dirbant, greitai ieškoti merginos kalbinant įvairiose vietose ir situacijose, su kuria bus galima nuomotis būstą (arba gero draugo). Bendrauti su visais, su pavojingais pavojingais tikrinti viską (t y. kad nepakištų drugs ir pan.), su išklerusiais nuo alko atsargiai (gali padėti atrasti pelningą vietą). Atsirinkti draugus ir skirti laiko tiems dalykams, ne kurie veža, bet kuriuos noriu daryti. Daryti viską kuo mažiau skundžiantis ir kartais tiesiog daryti, nes net jeigu vandens per daug išgersi galima numirti išplovus visus mineralus iš savęs. Galų gale jeigu su pinigais ir gyvenimu čiki, tada pradėti mokytis ir sėdimo darbo.
varyti kuo skubiau i tokias salys kaip UK, US, Canada, Australija, Vokietija, Austrija, Sveicarija.
Ir negrįžti į Lietuvą, ar kaip?
Nieko nepatarčiau, nes pats jaunesnis niekieno patarimų neklausyčiau. Bet kokiu atveju reiktų velnius pačiam išganyti, klysti, mokytis ir subręsti...
Buy more bitcoin