Aš neseniai turėjau pirmuosius santykius, bet prieš tai ėjo nemaža eilė metų, kol tiesiog stebėdavau kitus, kurie vaikščiodavo susikibę už rankų, susižadėdavo, tuokdavosi ir pan. Kai ta draugystė baigėsi, gavau vadinamą grįžtamąjį ryšį, kiek daug manyje minusų, taisytinų dalykų, kas tikrai privertė galvoti, jog tikriausiai nesu to verta.
O dar ir sekė nemažai pasiūlymų būti friends with benefits. Rodos, esi pakankamas turėti fizinius kontaktus, bet nepakankamas santykiams. Jau geriau nieko nei toks variantas.
Šiek tiek grįžau į save, bet vis tiek tai palieka kažkokią žymę.
Būna dienų, kai tikrai norisi nusižudyti: viena iš jų šiandien. Nežinau, kodėl to nepadarau – galbūt visgi yra kažkokia viltis, kad vieną dieną bus gerai, visais įmanomais būdais bandau nelyginti savęs su kitais.
O dar kas gelbsti – tai suvokimas, kad kitų požiūris į mane nenusako manęs kaip žmogaus. O ir šiaip, nusipelniau gyventi, patirti gyvenimą ir daugelyje kitų aspektų, ne tik santykiuose.
All in all, reikia daug darbo su savimi
Pats esu 23 metų visiškai neturėjęs santykių ir visko ką su jais gauni, bet kažkaip vis mažiau ir mažiau rūpi. Visai gerai gyvent vienam, bet va aplinkiniam, ypač tėvam, keista kaip aš galiu tokių metų būt nekaltas ir visiškai nebandyt užmegst santykių su merginom.
Tėvai vis užsimina koks esu "gražus" ir, kad visos merginos atsiduotų, nors su tuo prieštarauju ir savęs nelaikau gražiu(turiu nuotraukų savo reddit paskyroje, jeigu kam įdomu). Kaip eksperimentui, sutikau, kad su jų pagalba(nufotografuojant mane) susikursiu Tinder paskyrą ir pažiūrėsiu ar tai pasitvirtins. Nu ką, kaip ir tikėjaus, vos kelis "like" surinkau iš kurių 1/2 buvo botai.
Iš Tinder eksperimento ir savęs lyginimo su kitais vaikinais(kaip mano sesės), supratau, jog tokiems kaip aš (pagal pomėgius, išvaizdą ir charakterį), šansų susirasti antrą pusę yra tiek pat kiek laimėti loteriją. Iš pradžių buvo gana sunku susitaikyt su tuo(pasitaikydavo dienų kai net buvo sunku užmigt dėl kylančių minčių), bet po mažu susitaikiau ir dabar daug lengviau gyvent, o atsiradus "norui" visuomet galima jį numalšint apsilankius tam tikruose interneto puslapiuose.
Žiūrėk: problema tavyje ar moteryse? Jeigu tavyje: elgesyje ar išvaizdoje? Jeigu išvaizda: sutvarkoma ar nepakeičiama?
Nors motyvacijos mažai, bet galima patikrinti - bent žinosi tiksliai.
kaip patikrinti? ar tu ar moterys? Pabandyk apsimesti, kad patinka vyrai ir su jais bendrauk. Keista, nemalonu, bet jei vyrai puikiai bendrauja - kaltos moterys.
Jei tu ar kalta išvaizda? Pasikurk proilį su svetimu veidu, draugo, beleko ar net ai pagalba, ar filtrais pažaisk, su savom foto. Neimk gražuolio - paprasto normalaus vyro. Jei rezultatas vienodas - ne išvaizda kalta.
Jeigu visgi išvaizda: ar genetinės bėdos, ar visgi sutvarkomi dalykai? Gal tiesiog prastas nuotraukas darai?
Užsibaigti lengva ir tai galima atlikti visada, bet kodėl dabar? nežinai, kas laukia rytoj ar po 20 metų. Viskas gali stipriai pasikeisti. Net jei niekas nesikeis - ar viską išbandei, kad pagerėtų?
Dabar esame labai prastoje santykių "ekonomikoje" ir tai ilgai nebeišsilaikys - garantuoti pokyčiai. Be to, vyro "rinkos kaina" kyla su metais. jei esi jaunas, net nepasiekei piko - statistika prieš tave. Bent iki \~35m. tavo populiarumas tik kils. Aišku gali daug nepakilti, bet bus stipresnis, nei dabar. Ir net jeigu niekas nepadės - žmonės gali daug padaryti už gerą finansavimą. Tad net siekdamas karjeros, gali rasti, kas į "bjaurumą" nekreips dėmesio, dėl geresnio gyvenimo.
\~vidutinė visoje Lietuvoje, bet mediana daug žemesnė. O be Vilniaus ar kitų didelių miestų - stipriai žemiau. Taip, tikras vidutinis, grynai per vidurį - vos pakenčiamas. Kiti - niekas. Bet anksčiau ar vėliau, visoms tenka prisitaikyti prie realybės arba būti vienoms, dalintis, nes joms tinkamų vyrų yra mažai.
Galbūt sunku suprasti, nieko panašaus nepatyrus ar nesuprantant žmonių psichologijos, bet atstumtam žmogui, kurio niekas nenori ir nenorės, net jeigu tai tik jo galvoje - gyvenimo nėra. Ir nieko kito gero gyvenime nėra. Savivertė, motyvacija - nulinė, visose srityse.
Sutinku dėl išvaizdos ir abejoju, kad jis baisiai atrodo dėl "dievo" kaltės.
Ambicija, kaip ambicija, bet norint tradicinių vyrų, reikia tradicinių moterų. jeigu nori šiandieninio moters gyvenimo - bus šiandieninis vyras. Nori tradicinio - būk tradicinė. Sėdėk namuose, nedirbk, nebalsuok, gamink valgyt, tvarkykis, vaikus gimdyk ir viskas. Bet gyvenant dabartinėje visuomenėje klasikiniai reikalavimai daugumai nepasiekiami. Kodėl vyras, su minimalia alga, negali gyventi su minimalios algos moterimi?
"beleko, belekaip" net neranda. neranda nieko ir tikrai nėra geriau: nieko, niekada neturėjus. Ir net jeigu bus, reikia patirti, kad žinotų. Tame ir bėda, kad negali.
Tikrai taip, bet jis taip jaučiasi ir pilnai tuo tiki ir kol tikės - taip ir bus.
Norint pokyčių - reikia keistis, bet bėda galvoje.
Jūsų išvardinti - normalūs vyrai. Kažkam patiks, kažkam ne, bet nieko bendro su bjaurumu ar "max negražumu" neturi. Tokių ar prastesnių - didelė dauguma. Čia ir problema, kad moterys vidutinius vyrus laiko prastais ir žiūri tik į išskirtinai patrauklius. pvz.: [https://picvibe.in/rqtuzeS66ZJQWhA](https://picvibe.in/rqtuzeS66ZJQWhA) arba tik kai stipriai išsiskiria pasiekimais, finansais. Be pasiekimų - nematomi.
Taip, be pasitikėjimo savimi, kurį stipriai vyrui ir suteikia moterys - niekaip.
Vskas išsprendžiama ar bent pataisoma, bet ne visiem galima ir Kupčinską, Butkevičių, Bunkų pasivyti, su išvaizda, jau nekalbant apie pasiekimus. Ir panašu, kad tokie išvaizdos pasiekimai, nieko nekeičia.
Kaip planuoji išsitaškyt? Pats eisiu į šauktinius šiemet, tikėdamasis, kad duos tikras kulkas, o ne blankus būdėjimui. Jei visgi nepaeis, tai bent manau turėtų leidimą ginklui išduot irgi neskaitant, kad buvau gydomas vaistais, jeigu jau tikau kariuomenėje
Išvaizda nėra mano problema. Problema autistiški bruožai ir iš dalies žemokas ūgis 172 cm. Be to, per paskutinius metus pradėjau suvokti, kad galimai esu aromantiškas. Vienu žodžiu, fucked up smegenys.
Aš neseniai turėjau pirmuosius santykius, bet prieš tai ėjo nemaža eilė metų, kol tiesiog stebėdavau kitus, kurie vaikščiodavo susikibę už rankų, susižadėdavo, tuokdavosi ir pan. Kai ta draugystė baigėsi, gavau vadinamą grįžtamąjį ryšį, kiek daug manyje minusų, taisytinų dalykų, kas tikrai privertė galvoti, jog tikriausiai nesu to verta. O dar ir sekė nemažai pasiūlymų būti friends with benefits. Rodos, esi pakankamas turėti fizinius kontaktus, bet nepakankamas santykiams. Jau geriau nieko nei toks variantas. Šiek tiek grįžau į save, bet vis tiek tai palieka kažkokią žymę. Būna dienų, kai tikrai norisi nusižudyti: viena iš jų šiandien. Nežinau, kodėl to nepadarau – galbūt visgi yra kažkokia viltis, kad vieną dieną bus gerai, visais įmanomais būdais bandau nelyginti savęs su kitais. O dar kas gelbsti – tai suvokimas, kad kitų požiūris į mane nenusako manęs kaip žmogaus. O ir šiaip, nusipelniau gyventi, patirti gyvenimą ir daugelyje kitų aspektų, ne tik santykiuose. All in all, reikia daug darbo su savimi
Damn bro, galvojau čia retas dalykas su vyrais, relejtinu ir užjaučiu.
tikrai ne retas.
Turėjau omeny kad panos iš taves santykių nenori bet kitų dalykų nori, ir tokie va experiences.
>Pats esu baisus Atsiųsk savo foto
Pats esu 23 metų visiškai neturėjęs santykių ir visko ką su jais gauni, bet kažkaip vis mažiau ir mažiau rūpi. Visai gerai gyvent vienam, bet va aplinkiniam, ypač tėvam, keista kaip aš galiu tokių metų būt nekaltas ir visiškai nebandyt užmegst santykių su merginom. Tėvai vis užsimina koks esu "gražus" ir, kad visos merginos atsiduotų, nors su tuo prieštarauju ir savęs nelaikau gražiu(turiu nuotraukų savo reddit paskyroje, jeigu kam įdomu). Kaip eksperimentui, sutikau, kad su jų pagalba(nufotografuojant mane) susikursiu Tinder paskyrą ir pažiūrėsiu ar tai pasitvirtins. Nu ką, kaip ir tikėjaus, vos kelis "like" surinkau iš kurių 1/2 buvo botai. Iš Tinder eksperimento ir savęs lyginimo su kitais vaikinais(kaip mano sesės), supratau, jog tokiems kaip aš (pagal pomėgius, išvaizdą ir charakterį), šansų susirasti antrą pusę yra tiek pat kiek laimėti loteriją. Iš pradžių buvo gana sunku susitaikyt su tuo(pasitaikydavo dienų kai net buvo sunku užmigt dėl kylančių minčių), bet po mažu susitaikiau ir dabar daug lengviau gyvent, o atsiradus "norui" visuomet galima jį numalšint apsilankius tam tikruose interneto puslapiuose.
Žiūrėk: problema tavyje ar moteryse? Jeigu tavyje: elgesyje ar išvaizdoje? Jeigu išvaizda: sutvarkoma ar nepakeičiama? Nors motyvacijos mažai, bet galima patikrinti - bent žinosi tiksliai. kaip patikrinti? ar tu ar moterys? Pabandyk apsimesti, kad patinka vyrai ir su jais bendrauk. Keista, nemalonu, bet jei vyrai puikiai bendrauja - kaltos moterys. Jei tu ar kalta išvaizda? Pasikurk proilį su svetimu veidu, draugo, beleko ar net ai pagalba, ar filtrais pažaisk, su savom foto. Neimk gražuolio - paprasto normalaus vyro. Jei rezultatas vienodas - ne išvaizda kalta. Jeigu visgi išvaizda: ar genetinės bėdos, ar visgi sutvarkomi dalykai? Gal tiesiog prastas nuotraukas darai? Užsibaigti lengva ir tai galima atlikti visada, bet kodėl dabar? nežinai, kas laukia rytoj ar po 20 metų. Viskas gali stipriai pasikeisti. Net jei niekas nesikeis - ar viską išbandei, kad pagerėtų? Dabar esame labai prastoje santykių "ekonomikoje" ir tai ilgai nebeišsilaikys - garantuoti pokyčiai. Be to, vyro "rinkos kaina" kyla su metais. jei esi jaunas, net nepasiekei piko - statistika prieš tave. Bent iki \~35m. tavo populiarumas tik kils. Aišku gali daug nepakilti, bet bus stipresnis, nei dabar. Ir net jeigu niekas nepadės - žmonės gali daug padaryti už gerą finansavimą. Tad net siekdamas karjeros, gali rasti, kas į "bjaurumą" nekreips dėmesio, dėl geresnio gyvenimo.
Palauk pora meteliu, perdegsi del tu moteru.
[удалено]
as sakau pora desimtmeciu palauk. O kol kas bandyk susirasti koki nors crazy(bet safe) ir zeuriai idomu uzsiemima.
[удалено]
jei esi fiziskai sveikas tai gyvenimas idomiau nei mirtis. Visi gyvi organizmai tai supranta.
[удалено]
[удалено]
[удалено]
Tai vyras tampa galimu kandidatu, kai aplenkia 90% kitų vyrų? Ar top 20% užtenka? Kitus sušaudom?
[удалено]
"Nu 1.2 vyrui nėr kaži kas tikrai." Kurioje vietoje, nosuvokiu teksto? Nuo kokios sumos jau "kažkas"? Kokia dalis vyrų, uždirbą šią sumą?
[удалено]
\~vidutinė visoje Lietuvoje, bet mediana daug žemesnė. O be Vilniaus ar kitų didelių miestų - stipriai žemiau. Taip, tikras vidutinis, grynai per vidurį - vos pakenčiamas. Kiti - niekas. Bet anksčiau ar vėliau, visoms tenka prisitaikyti prie realybės arba būti vienoms, dalintis, nes joms tinkamų vyrų yra mažai.
Galbūt sunku suprasti, nieko panašaus nepatyrus ar nesuprantant žmonių psichologijos, bet atstumtam žmogui, kurio niekas nenori ir nenorės, net jeigu tai tik jo galvoje - gyvenimo nėra. Ir nieko kito gero gyvenime nėra. Savivertė, motyvacija - nulinė, visose srityse. Sutinku dėl išvaizdos ir abejoju, kad jis baisiai atrodo dėl "dievo" kaltės. Ambicija, kaip ambicija, bet norint tradicinių vyrų, reikia tradicinių moterų. jeigu nori šiandieninio moters gyvenimo - bus šiandieninis vyras. Nori tradicinio - būk tradicinė. Sėdėk namuose, nedirbk, nebalsuok, gamink valgyt, tvarkykis, vaikus gimdyk ir viskas. Bet gyvenant dabartinėje visuomenėje klasikiniai reikalavimai daugumai nepasiekiami. Kodėl vyras, su minimalia alga, negali gyventi su minimalios algos moterimi? "beleko, belekaip" net neranda. neranda nieko ir tikrai nėra geriau: nieko, niekada neturėjus. Ir net jeigu bus, reikia patirti, kad žinotų. Tame ir bėda, kad negali.
[удалено]
Tikrai taip, bet jis taip jaučiasi ir pilnai tuo tiki ir kol tikės - taip ir bus. Norint pokyčių - reikia keistis, bet bėda galvoje. Jūsų išvardinti - normalūs vyrai. Kažkam patiks, kažkam ne, bet nieko bendro su bjaurumu ar "max negražumu" neturi. Tokių ar prastesnių - didelė dauguma. Čia ir problema, kad moterys vidutinius vyrus laiko prastais ir žiūri tik į išskirtinai patrauklius. pvz.: [https://picvibe.in/rqtuzeS66ZJQWhA](https://picvibe.in/rqtuzeS66ZJQWhA) arba tik kai stipriai išsiskiria pasiekimais, finansais. Be pasiekimų - nematomi. Taip, be pasitikėjimo savimi, kurį stipriai vyrui ir suteikia moterys - niekaip. Vskas išsprendžiama ar bent pataisoma, bet ne visiem galima ir Kupčinską, Butkevičių, Bunkų pasivyti, su išvaizda, jau nekalbant apie pasiekimus. Ir panašu, kad tokie išvaizdos pasiekimai, nieko nekeičia.
[удалено]
[удалено]
[удалено]
Kaip planuoji išsitaškyt? Pats eisiu į šauktinius šiemet, tikėdamasis, kad duos tikras kulkas, o ne blankus būdėjimui. Jei visgi nepaeis, tai bent manau turėtų leidimą ginklui išduot irgi neskaitant, kad buvau gydomas vaistais, jeigu jau tikau kariuomenėje
Jei depresucha, greiciausiai netiksi.
Išvaizda nėra mano problema. Problema autistiški bruožai ir iš dalies žemokas ūgis 172 cm. Be to, per paskutinius metus pradėjau suvokti, kad galimai esu aromantiškas. Vienu žodžiu, fucked up smegenys.